 |
|
Vėl kalba šaiposi iš mūsų. Anonso metu išgirdau profesoriaus* vardą ir mintyse sukikenau. Dobilas Kirvelis pasakos apie kūrybiškumą, ntaip...
O jis labai teisingų dalykų pažėrė gilumine tema. Net iškrypėliškai gera buvo klausytis.
(Važiuoja Vilniaus autobusu dar ne bomžai, bet jau gerokai aptrinti alkašai rusai ir diskutuoja ar apie Visatą, ar apie kosmonautiką... Sėdėjau šalia. Tai dėsningai nebuvo lietuviai. Ir tai yra ir nepolitkorektiška, ir nezhmogistiška... Tai tiesiog yra nepaneigiama, visuose lygiuose apeidinėjama ir skaudu - kad lietuviška masė niekada nežiūrėjo ir nežiūri į viršų**. Kad mes likome su kirviu prie arklo, ypač netiesiogine prasme. O gi visų pirma dėl to tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje negali prasidėti geresni laikai.)
2009 11 07 "Ryto garsai" per LR. Kai atsiras, pakeisiu oficialiu įrašu iš archyvo. Šitame daug pašalinių triukšmų :].
0:19 tai žinot kas į biofiziką pirmieji (...?) žydukai ir rusiukai bet nėjo lietuviukai lietuviukui reikia botanika zoologija dabar bioinformatika motyvuoti yra tie kurie baigė rusų mokyklas lietuviukai nežino kam to reikia kas tai yra nauja tai ne valstietiška psichologija vat kokie dalykai pas mus išauginta visuomenė vertingi tiktai tie kurie dirba raumenimis juodadarbiai
01:16 (- tai iš tikrųjų lietuvių visuomenė dar tokia nėra dar kad ta vertybė kūrybiškumas būtų aukščiau negu darbštumas?)
- ne ne lietuvis nelinkęs galvot jis geriau dirbs ir eis iš paskos o tai yra viskas kam čia nauja bandyt kurt ten yra rizika kad gali nepasiseks aš geriau nusikopijuosiu bet tie kurie kopijuoja eina visada iš paskos tiems kurie kuria
01:43 lietuviai nori juodai dirbt
Prisiminiau vieną komentarų iš http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asliogeris-visi-musu-nacionaliniai-projektai-yra-aferos.d?id=23846964:
to Indre,
2009 09 02 17:36
Aišku palūžo. O ko tu tikėjaisi? Kad parašys, jog rugsėjo 21 baigsis krizė? Nori saldžių nesąmonių tavo ubagiškai sielai? Įsijunk seimo posėdžius ir klausykis. Aišku visi palūžo- tu ką, galvoji žmonės nemato, kas ir kaip? Blyn, banko valdytojo alga per krizę 20 gabalų, jam liepė susimažinti, jis nė pirst. Tia sumažino iki 13 tūsktančių algą...blyn, va čia tai krizė. Kai žmonės mokyklose, gamyklose, ligoninėse, gatvėse, turgusoe dirba po 10-14 valandų už 700-1500 algiūkštę...Tu galvoji, kad visi tie žmonės yra durniai, galvoji, kad jie nesupranta, jog iš jų valstybė tyčiojasi? Kur visas sukurtas produktas? Gi lietuviai nerealiai darbštūs, jei aria nuo ryto iki vakaro. Tai kur viskas pasideda? Tik Pyst koka leo šmeo su karaliukų algosm po 30 tųsktančių, ir vėl visi sėdi alkani ir apgauti. Tik Pyst vėl koks nors nacionalinis projektas ir vėl visi sėdi apdurninti...
Ir agitacinį Lietuvos Respublikos blablabliberalų sąjūdžio lipduką ant kelio ženklo:
( dar 2 )
Purvo genijus J. Jonka įkvėpė paversti nuotrauką net dviem motyvatoriais:
( dar 2 )
---
D. J. Kirvelis kerinčiai kužda @ 03:09 :].
---
* Nieko nebuvau apie šį asmenį girdėjęs. Gal jis apsimetėlis akademinis medinukas iš anos epochos, visus sunkvežimius vadinantis "mazais". Abejoju ir tikiuosi, kad ne. Esmė, jog pasakė tai, apie ką Lietuvoje daug tylima ir mažai daroma, ir aš jam tais klausimais visiškai pritariu.
** Laiqualasse dabar rodo man faką iš čia. Atsiprašau dėl neišvengiamo apibendrinimo tų, kurie žino
1 Comment | Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
http://fotokudra.lt/img.php?imm=1&img=262940&nav=
Toks kapstymas - ar nėra smulku ir nereikalinga? Manau, kad verta, juolab kad man įdomu. Kas, mano supratimu, vyksta? Pro nešvarų langiūkštį įspįsta į lūšną šiek tiek šviesos ir užkrenta ant veido tam mūsų lietuviui baudžiaunininkui*. Pasirodo, šis moka sutrikti.
Šviesa turi krist.
---
* pavyzdžiuose visai jaunučiai; antras - žr. nuo 0:38
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
Ne, keičiu: ryškiausias lietuvių būdo bruožas yra nekomunikatyvumas, ypač vidinis, tarpusavio. Šiuo požiūriu, manau, esame unikalūs
1 Comment | Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
|
|
http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politikos_kryzkeles/nepriklausomybe_sudorota_aksominemis_pirstinemis_1
(UPD 09.09.03 Publikacija dar kabo bent čia ir čia.)
Nepriimu ištisai - ne Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvos priešas, - bet: įdomu, palietė, liečia, yra formuluočių, nuo kurių lydausi.
-----
"Kas įvyko ir kaip mes viską pražiopsojome?"
"Ne sukurta, o atėjusi būtinybė"
"nelaimė atsitiko, kai mes, nekreipdami dėmesio, Nepriklausomybę sutapatinome su Laisve. (...) Nors tai yra visiškai skirtingi dalykai: laisvė gali būti be atsakomybės, o nepriklausomybė be atsakomybės būti negali"
"Nepriklausomybė yra įsipareigojimas savo valstybei. O mums taip išėjo, kad mes įsipareigojome laisvei. Svaigome nuo laisvės, apsigėrėme laisve. Įsivaizdavome, kad (...), ir nesuvokėme, kad tai - įsipareigojimas laikytis tam tikros tvarkos, tam tikrų pareigų, pasiaukojimo, pasitikėjimo ir t.t."
"O kada (...), valstybės laisvę pradedi įsivaizduoti kaip savo asmeninę laisvę. O čia dar laisvės sampratą padailino atsiradusios žmogaus teisės, kurios, kaip ir pati laisvė, yra be pareigų"
"Į ką gali išvirsti tas ideologijos neturėjimas ir asmeniniai laisvės potroškiai, virtę tikslu? Tik į absoliučiai juslinių dalykų tenkinimą"
"Taip mes pamažu ir nugrimzdome. Tarpusavyje susiskaidėme į daugybę smulkių grupelių, grupuočių ir asmeniniuose santykiuose išėjome į visų karą su visais, kuriame vadovaujamasi taisykle "Kas yra ne tavo pažiūrų - tas yra tavo priešas"
"(...) esame praradę tai, ką turėtume įgyvendinti kaip nacionalinius tikslus, o ir susitarti dėl nacionalinių reikalų dabar nėra jokios galimybės"
"(...) naujų mąstytojų ir politinių veikėjų, kurie sugebėtų kurti savo politiką, tuo metu kaip ir neatsirado, o atsirandantys buvo naikinami bendromis pastangomis"
"Nors ši epocha jau nebėra ekonominė okupacija ir aksominės okupacijos terminas dabartinę padėtį apibūdina tiksliau"
"Kas nesutinka dabar - savo noru išvažiuoja pasižvalgyti į užsienį arba jam leidžiama nusigerti, pasikarti ir visaip kitaip pačiam pasitraukti"
"(...) neturime juridinio mąstymo kaip nacionalinės vertybės, būdingos bent jau tai sprendžiančiajai tautos daliai"
"Mes, tauta, neturime tokios teisinės sąmonės kaip visuomenės sąmonės, todėl su mumis ir galima daryti ką nori"
"Netikėjo, kad Vakarai tai yra ne Rytai [čia tikriausiai turėjo būt "tikėjo"], ir stebėjosi - na, kaip taip gali būti? Mes turėjome būti apgaudinėjami, negalėjome būti neapgaudinėjami..."
"Todėl aš nežinau, ar ką nors dar galima padaryti Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, be kokių nors revoliucijų."
"Neišvengiamai reikia sujudimo, kurį būtų galima pavadinti kokiu nors, tik ne Sąjūdžio, vardu. Aš jį pavadinčiau Atsitiesimu. Juk esame prilenkti, bet dar nenulūžę"
"Atsitiesimas įvyktų, jei mes, čia likę du milijonai, apsispręstume ir pasakytume sau, kad čia liekame, norime gyventi sau ir patys už save."
"Užtektų, kad iš tų dviejų milijonų atsirastų bent dvidešimt žmonių, kurie būtų pasirengę būti nušauti ir padaryti viską, kad vadinamoji mafija nebeprieitų prie valdžios"
"Tada įvyktų tai, apie ką mes kalbėjome nuo pat Sąjūdžio pradžios - kad po Rytų turėsime nueiti į Vakarus, pasidairyti ir grįžti namo. Bet jau tikrai laisvi, nes suvokę, kad nėra gyvenimo niekur kitur, tik savoje žemėje ir iš jos mes turime gyventi"
"Taigi aš matau tik vieną galimybę - nacionalinės valstybės atkūrimą. Valstybės, kurioje gyvenanti tauta svarbiausiu tikslu laikytų norą gyventi toje valstybėje pačiam su savimi"
"Kapitalizmas išsėmė save taip, kaip anuomet save išsėmė socializmas. Tik socializmas įėjo į savo pertvarką, o kapitalizmo laukia pervarta"
"Taigi po naftos kapitalizmo periodo yra du keliai - revoliucinis ir evoliucinis"
"Tad turiu vilties, kad atsiras dešimt trisdešimt žmonių, kurie, kaip anais laikais iniciatyvinė grupė, pareikš savo valią ir išves mus iš to maišo, kuriame šiandien esame"
"Yra labai daug protingų žmonių. Tik tiek, kad jie visi įklimpę kažkokiuose įsipareigojimuose: kažkam tarnauja, nėra laisvi, turi savo matymo specifiką"
"Geriau būtų pasakyti taip: ar bus toks metas, kad dar savo valstybę galėsi laikyti savo vidujybe, savo vidumi?"
-----
Ir du iš eilės savaip neprasti komentarai, ypač antras:
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=82618
Vardai brolių, lietuviškai nekalbančių.
Čia juokinga tai, kad "Tautvydas yra lietuviškas vyriškas vardas, reiškiantis "tautą išvydo"". (Nesakau, kad niekada neišvys.)
Dar juokinga, kad tėvas - turbūt žinomiausias pasaulyje lietuvis
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
Dėliodamas šitą prisiminiau epizodą iš Juozo Požėros "Žuvys nepažįsta savo vaikų" (Vaga, 1985):
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
Šiandien 17:35 kartos. Galima žiūrėt per šitą arba vėliau rast archyve.
Apie lietuvišką tapatybę - trys žmonės, ilgai gyvenę ar tebegyvenantys svetur: Ukrainoj, JAV, Uzbekistane.
Įsirašysiu garsą ir čia išfiltruosiu, kas man atrodo esminga.
Nors ar vienu sakiniu jau nepasakė tos esmės senukas iš "Tarp dangaus ir žemės" anonso (20:05)
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
Algimantas Čekuolis per savo knygos pristatymą Knygų mugėj paminėjo du: 1) tik ką nutremtam imti statytis tvirtą namą ir 2) susitelkti, kai tikrai reikia. Dėl antro pats sau dar pagalvosiu.
Vytautas Landsbergis 2002 ar 2003-iais, atsakydamas į tą patį klausimą, sukrizenęs persakė Vinco Kudirkos mintį apie kinkų drebinimą, kurią neseniai, žiū, pakartojo čia: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/88346 (CTRL+F+"kinkų"). Žinoma, tai buvo neoficiali aplinka ir beveik neabejotinai negalutinė jo nuomonė.
Aš dabar, per daug nedėliodamas, sakyčiau, kad ryškiausias lietuvio būdo bruožas yra gebėjimas ilgai atkakliai išlikti fiziškai nepakeliant galvos. Tokia tamsi akla galia, lyg iš pačios žemės
Post A Comment | Add to Memories | Tell a Friend | Link
|
|
|
|
|
![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}