Už ką tik šiais laikais nebando nuplėšt paskutinių marškinių iš ir taip infliacijos varginamų Lietuvos žmonių. Užeinam gi, tiksliau, bandom užeit į VU kiemelį. Aš juokais prisimenu, kaip skaičiau, jog ten babkes lupa už įėjimą pasižvalgyt į "architektūrinį ansamblį", ogi čia, pasirodo, visai ne juokas.

Mums beeinant kad prilėks kažkokiatais ožka reikalaut pirkt bilietus. Iš pradžių net pasimečiau :D Pasakę, kad einam į knygyną, įtariai, bet visgi buvom paleisti be privalomų "ekskursijos" bilietų, bet ana sugebėjo dar ir pasekt mus, ar tik jai neprimelavom - žinot, visokių sukčių būna.

Štai taip. Už ką ten mokėt, žmones gerieji. Už tai, kad penkias minutes pastypsai ir pažioplinėji po nekažkuo ten stebuklingą kiemą ir užeini į bažnyčią? Įdomu, kiek tasai bilietas kainuoja ir ką aš galėčiau už jį gauti - galbūt bilietų dama pravestų ekskursiją ar kokius slaptus požemius parodytų.

Kitąsyk gi vėl patrukdė bažnyčią pažiūrėt. Tiksliau, nepatrukdė, nors labai norėjo ir blogo linkėjo. Fotkini sau tyliai nekaltai šoninėse.. navose (?) pasislėpęs bažnyčios architektūros, apdailos detales, jokių žmonių objektyu negaudai ir kunigo neprašai pasitraukt, kad vaizdo neužstotų, o čia atkudakuoja kažkokia višta ir slavų šnekta palinki, kad mums rankos nudžiūtų. Dėl įtaigumo dar pati sau per rankas pabaksnoja - štai kaip jums bus.

Iš čia:

Jis pridūrė, kad visuomenė turėtų liautis vadovautis stereotipu, kad vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė. „Ne kiekvienas yra gimęs vairuoti. Visi įsivaizduoja, kad jeigu meška važiuoja dviračiu, tai kiekvienas būtinai turi vairuoti automobilį. Jauni vairuotojai turėtų nuvažiuoti į aikštelę Molėtų plente, kad pažiūrėtų, kas nutinka viršijus greitį ar nesilaikant Kelių eismo taisyklių. Ten stovi automobiliai, kurių vairuotojų jau nebėra gyvų“, – patarė pašnekovas.

Taip, turiu aš teises. Jau treji metai. Paskutinį kartą prie vairo sėdėjau 2006 m. liepą. Man nejauku. Kiekvienas išvažiavimas - stresas. Parėjusi valandą drebu, net jei viską pravažiuoti pavyko gerai. Privalau savo maršrutą gerai pažinoti ir šimtą kartų pravažiuoti mintyse iš anksto, su visais algoritmais, kaip ir kada perjungti pavarą, kurioje vietoje persirikiuoti, kuria eile įvažiuoti į žiedą. Didžiausias košmaras - įkalnės. Jeigu maršrute yra įkalnių, tai važiavimo išvakarėse sapnuoju, kaip nesugebu pajudėt iš vietos. Aš žinau - "su praktika viskas ateis, su praktika". Daug šnekučiai šneka tokių patarimų... Bet neturiu noro dabar vairuoti, nors tu ką. Kai jau mirtinai reikės, tada pradėsiu: bet kokiu atveju net dabar reiktų viską mokytis iš naujo, nes kartais suabejoju, kurioj pusėj stabdis. O juk, galų gale, viskas vien tik dėl to prakeikto stereotipo, kad "vairuoti yra žmogaus prigimtinė teisė"...

Oi kaip jau nusibodo viskas. Atrodo, juk vieną dieną tyčia skyriau tik poilsiui, tačiau prie miegučio vis viena traukia gerokai, vos atsivertus ką nors rimtesnio. Kad ir nelemtuosius kiniškus lapus Prahos seminarui - kurių velnių aš ten veliuosi? Pavarčiau, pabandžiau paskaityt vieną sakinį... ir supratau, kad nieko nebus. Vis dar plaukiojančiai galvai liepti skaityti XVI amžiaus tekstus tradiciniais (ir neaiškiai atsispausdinusiais) hieroglifais yra paprasčiausiai nesąžininga. Pradedu manyti, kad geriau atsisakyti šio savaitgalio nuotykių, kokie viliojantys jie bebūtų, nes prieš išvažiuojant iš namų savaitei negerai šitaip žaisti net ir su peršalimais, ypač kai dar laukia pora knygučių apie Mao ir kompaniją artėjančiam egzaminui. Nekenčiu slogos ir kosulio. Man jie greit nepraeina.

Kai šitokia nuotaika, labiausiai traukia žiūrėti visokius "Mr Magorium's Wonder Emporium" - ir netgi "Totoro" pažiopsojau (ta proga, kad  Aiquen su Zae visko "iš tos serijos" savaitgalį prikrovė). Tačiau šaukia, šaukia, Ktulis mane šaukia šaukia prancūzų kalbos egzas ir pribaigtinas antropologijos atsiskaitymas. Bent focus grupės transkripciją vakar iškankinau iki galo... Bet taip tingiai viskas einasi, nors tu ką. Ir nedaug beliko, atrodo, ir neturėčiau kuo skųstis, nes bakalaurinis parašytas, pataisyt belieka, ale...

TAISA: Baisus Baltas Šuo. Nuotrauka iš pernai metų, bet graži :]

Šviežiuose bakalaurinių nurodymuose yra pasakyta, kad paraštės turi būti 3,17 ir 2,54cm. Ką daryt, jei mano Worde galima nustatyti paraštes tik centimetro dešimtųjų dalių tikslumu? Kurioj vietoj keisti parinktis?

Ir vėl sesijos metas - ir vėl susidarinėju pamatytinų filmų sąrašėlį. Nors kišenėj vėjai tuoj švilpaus, atsarga gėdos nedaro.

* "Kolekcionierė" - debiutinis Kristinos Buožytės filmas, susilaukęs visai neblogų atsiliepimų.
* "Seklys" - vėlgi, neblogų nuomonių girdėtą apie šitą filmą. Be to, Michael Caine'as ir Jude'as Law...
* "Mergaitė ir lapė" - pasižymiu todėl, kad autorius tas pats kaip ir "Imperatoriaus kelionės". Jei norėsis ko nors gražaus, šis filmas turėtų tikti.
* "Kasandros prakeiksmas" - gėda, nemačiau nė vieno Woody Alleno filmo. Pats metas pamatyti.
* "Manęs čia nėra" - apie Bobą Dylaną kiek neįprastoje biografinėje (?) dramoje.
* "Narnijos kronikos: Princas Kaspijanas" - bėda bėda, prieš žiūrint filmą, dar reiks pagaliau perskaityti knygą, nes taip visos serijos ir nebaigiau.

Matau, kad kai kas jau grįžo iš kono, na, aš grįžau tik ką tik (į namus, kuriuose, pasirodo, vandentiekio avarija, todėl nei į dušą, nei arbatos normaliai išsivirt... :[ Palauksiu dar pora valandų ir eisiu į parduotuvę vandens, jei neatsiras). Kiek gaila, kad praleidau penktadienio programą ir kad šeštadienį ne iki galo viską pamačiau. Užtat kažkaip netikėtai atsidūriau Protmušyje, net gavau MtG dėžutėlę dovanų, chacha :] Nors iš tiesų ta dėžutė priklauso mishrunei, nes teisingą atsakymą ji pasakė iškart nuskambėjus klausimui, bet kažkodėl sarmatijosi kelt ranką. Nusprendėm, kad dovanėlė atiteks trečiajam asmeniui... ;)

Man tai - trečias konventas. Galimas daiktas, artimiausiuose dviejuose neišeis dalyvauti, bet jei išeis - arba kada išeis - reikės vėl imtis kokios nors paskaitos etc. Vien dėl to, kad įrodyčiau, jog galiu geriau :((( Kad pati vietom nesupratau, ką šneku (o tiksliau - supratau, bet nesugebėjau normaliai sudėliot į sakinius), priežastis paprasta: per savaitę normaliai miegojau tik vieną naktį, paskaitai nuosekliai pasirašyti laiko ir jėgų neturėjau, o dar atvažiavau su kylančia temperatūra ir dūzgiančia galva... Atsiprašau, tikėjaus, kad bus geriau. Jei turėsiu laiko, tyčia pabandysiu surašyti viską taip, kaip turėjo būti (be diskusinių dalių - dėkuidie, buvo jos, nes kitaip būtų buvęs visiškas krachas). Kaip sako liaudis, mirtis alyvose.

Visa laimė, kad filksingo repeticija ir po to koncertas privertė pamiršti temperatūrą. Be kreivo įstojimo "Vilkolaky" bei nelemtojo "KoloKtulhu" viskas lyg ir išėjo gerai (žinau, kad Shizzaras man neatleis už visišką ritmo nepojūtį, na, bet gal publika nepastebėjo, a?... :))) Šimtąsyk ačiū visai muzikuotojų kompanijai!! Buvo gerai. O jau dainuojanti ir šokanti publika - pats puikiausias atpildas, kokio gali tikėtis atlikėjai.

Pakeliui į Vilnių pradėjau skaityti "Vėją nuo jūros" - jau kabina. Žiūrėsim, kas bus toliau :]

Rigoje is pradziu pareikalavo vizos arba pakvietimo i Armenija ir atsisake registruoti i reisa.
Siaip ne taip itikinus, begte pasileidom i lektuva.
Nusileidus Jerevane, paaiskejo, kad Airbaltics pragane puse bagazo, palikdamas mus tik su dviraciais. Likusia dali gausime tik rytoj, tad iki to laiko narsysime Jerevana.
Per hospitality rasti ir suteike poilsi zmones-super!

Aš labai smarkiai juoksiuos, kai po "Darom" koncerto prie Baltojo tilto liks kalnas alaus butelių ir traškučių pakelių, kurių jau niekas neberinks - nesgi akcija baigėsi...

Viskas, baigiau rašinėlį. Na, taisyt tai dar reiks, žinau, nes visokie papilstymai penktą ryto geruoju nesibaigia. Bet jeigu reikės dar trumpint... žinot gi, kaip grafomanui sunku negailestingai karpyti savo išgimdytą tekstą! Dabar galima eit pabaigt Lituanicono pakalbėjimą ir leist rytoj sau pamiegoti iki kokių, na, pusės dešimt!!

Pastebėjimas: su tom šiuolaikinėm madom - bėda. Niekad nežinai - drabužis skirtas nėščiosioms ar ne :p

Praha neatsiliepia. Kas per organizacijos ten... Kaip aš, jų manymu, lėktuvo bilietus gausiu... Taip kad dar visai neaišku, ką darysiu antrąją gegužės savaitę.

Pastebėjau šįryt, kad erkę pasigavau. Bjaurybės, nepagailėjo...

Susivokiau, kad šiandien atsėdėjau ko gero paskutines paskaitas universitete. Perspektyvoje - dar dvi, kuriose galbūt dalyvauti negalėsiu, taigi... Labai jau greit tie aštuoni semestrai prabėgo.

Užtat pažadėjau rytoj atnešti bakalaurinį, o jis dar labai nekokios stadijos, taigi šiąnakt reikia jiayou - "pridėt kuro", - kad rytoj būtų galima ramia širdim pabaigti Lituanicono pasipasakojimą, pratęst transkribavimą, o trečiadienį susikraut kuprinę savaitgaliniam maratonui. Stooovykla, ei, stovykla! O po stovyklos - Kaunas, Lietuvos širdis. Jiayou.

Dar prisiminiau, Kulionių kinai įsigudrino paparčių ūglius rinkti ir valgyti. Pasirodo, iš Kinijos jie eksportuojami į Japoniją, Korėją už visai nemažus pinigus. O čia - pilni miškai, tik eik ir skabyk.

Gal kas turite ir galite paskolinti Fischer Tibor knygą „Kolekcininkų kolekcininkė“?
Sudomino recenzija.
O jei skaitėte, kokie būtų atsiliepimai?

Ir vėl reportažas iš lauko. Šįkart - tikrai lauko (field), nes su V. važiavom turėdamos tikslą padaryti focus grupę savajam antropologijos metodų egzaminui. "Profesinė etika" ;) neleidžia man čia atskleisti paties focuso, tačiau galiu pasakyt, kad šitas mini tyrimas visai pavyko (nepaisant didelės abiejų mūsų baimės). Informantai bendravo noriai, tiesą pasakius, net neišklausė iki galo, ką mes ten darom, tiesiog buvo iki tol vykusio pokalbio pratęsimas, tik su diktofonais ir truputį labiau struktūruotas mūsų klausimų.

Abi dienos pasitaikė puikios, ir tiesiog tobulai tiko Jorei. Naktį žvaigždės kvapą tiesiog gniaužė...

Kinai visai nenustebo, kad atėjom dviese, ir iškart pavaišino karštais pačių keptais paplotėliais, paskui - kava. Pasėdėjom turbūt daugiau nei pusvalandį, tada lyg tarp kitko paprašiau pagalbos su namų darbais ir skėlėm 45-ių minučių focus grupę. Kas įdomiausia, pasikartojo kai kurie pasisakymai iš bandomojo interviu, nors anie du informantai į šituos tik šiek tiek panašūs. Paskui, prasukusios pro namus, nuėjome pasižvalgyti į Jorės vakarojimus, o ten sutikom tris kinus, su kuriais anksčiau nebuvome bendravusios. Taip prie Etnografinės sodybos tvoros netikėtai (ir "slaptai" :)) pravedėme dar vieną - neformalų interviu, kurio rezultatai atskleidė anksčiau nepastebėtų tiriamosios grupės dalykų. Grįžusios iki trijų nakties transkribavome focusą... Aš - nuo vidurio, V. - nuo pradžios. Per tris valandas bendrom pastangom sutranskribuota vos 10 minučių :/ Transkribavimas prasitęsė ir šiandien: šitai buvo pavadinta "kompiuteriniu pliažu" :)

Kinai atsilankė ir sekmadieninėje Jorės dalyje. Tiesa, šįkart ne trys, o visas būrys (būriai: ten esama vidinių grupelių... ką ir padėjo išsiaiškinti neformalusis interviu). Pakviest juos nebuvo mano idėja, na, asmeniškai man jautėsi, kad jie ten ne vietoj, bet iš dalies gal ir įdomus sprendimas. Kaip ten sakėt, reportažai iš kitos planetos? Tai va, šįkart kita planeta atėjo į Žemę. Sako, paskui jie vaidenosi ir prie Stebyklos, bet mes ten nėjome (sėdėjom "pliaže"). Labai gerai, kad nebuvo jokių incidentų. Ir gerai, kad jie iš čia išvažiuos rugpjūtį (beje, atvažiuoja dar viena partija, ir greitai Kulionyse jau bus 40-ties kinų mini chinatownas). Maža kas iki tada gali nutikt.